Išgirstas ir gerbiamas žmogus (demokratija ir socialinis teisingumas)
Vadovaujančių asmenų pavyzdys ir atsakomybė
Visos valstybei pavaldžios ir iš biudžeto finansuojamos įstaigos ir organizacijos turi būti sveiko ir aplinkai draugiško gyvenimo būdo pavyzdžiu. Būtina tobulinti viešojo sektoriaus ir verslo vadovų atestacijos, socialinės atsakomybės standartų sistemas.
Lietuva atsilieka ES dėl daugelio socialinių rodiklių – vaikų ligos, savižudybės, skurdas, – todėl privalome grąžinti Vyriausybės, atskirų ministerijų atsakomybę už socialinių roiklių gerinimą. Šiandien už žodžių „optimizacija ir liberalizacija“ neretai slypi socialinių paslaugų naikinimas ir žmogaus gyvenimo standartų bloginimas – turime veikti priešinga kryptimi.
Stiprinti priemones, mažinančias šešėlinės ekonomikos plėtrą ir didinančias socialinės paramos skirstymo skaidrumą.
Lietuvos žmogus – tikrasis šalies šeimininkas
Valstybės Prezidentas turi gerbti ir vykdyti tautos referendumo sprendimą ir nutraukti Visagino AE projektą bei uždaryti Visagino AE valstybinę įmonę, kuri kasmet valstybei kainuoja daugiau nei 100 mln. litų. Lietuvos energetinė nepriklausomybė turi būti grindžiama pažangiausia, pigiausia ir daugiausiai darbo vietų bei mokesčių pajamų kuriančia žaliąja energetika kartu su suskystintų dujų terminalu ir jungtimis su Vakarais.
Valstybė turi skatinti tiesioginės demokratijos apraiškas – elektroninę valdžią, tarėjų institutą teismuose, nacionalinius ir vietos patariamuosius referendumus. Palaikau konstitucinio referendumo idėją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Šeimos, vaikus auginančios mamos orumas ir gerovė – Lietuvos ateitis
Negaliu taikstytis, kad šilumos kainos jau daugelį metų skurdina Lietuvos šeimas. Ignalinos pavyzdžiu prasidėjusi masinė namų renovacija turi tapti skaidriausia reforma Lietuvos istorijoje ir turi realiai taupyti šeimų biudžetus. Tam reikia sutelkti visų valstybės institucijų dėmesį.
Monopolines paslaugas kontroliuoti turi tik viešasis sektorius. Pasibaigus šilumos ūkių nuomos sutartims, ūkiai turi būti grąžinti savivaldybėms. Privati nuoma nepasiteisino.
Atidėti skubotą euro įvedimo Lietuvoje projektą. Kartu su euro įvedimo klausimu svarstyti visų sumažintų pajamų (pensijų, atlyginimų, išmokų) grąžinimo ir atlyginimų didinimo planą.
Siekiant solidarumo ir socialinio teisingumo būtina didinti mokesčių progresyvumą Lietuvoje. ES politikoje turi būti skiriamas deramas dėmesys nelygybės, skurdo ir regioninės atskirties mažinimui.
Mamos, auginančios vaikus, socialinė padėtis – esminis valstybės rūpestis. Negaliu taikstytis su tuo, kad krizės metu labai nukentėjo vaikus auginanti šeima.
Profesinėms sąjungoms valstybė turi sudaryti sąlygas lygiavertėms deryboms su verslu dėl atlyginimų kėlimo, ypač tuose sektoriuose, kur įmonių pelningumas tai seniai leidžia, pvz. prekybos centruose.
Valstybė neturi skatinti dirbti sekmadieniais ir per svarbiausias šventes. Poilsis ir laikas šeimoje labai svarbus.
Valstybė turi didinti municipalinio būsto ir kitų paslaugų pasiūlą. Taip būtų kuriamos darbo vietos. Šeimoms, norinčioms keltis gyventi į kaimą savo žemėje, turi rastis lengvatų ir skatinimo programų.
Minimali alga negali būti žemesnė nei 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo ir turi artėti prie ES vidurkio.
Plėsti socialinių paslaugų šeimoms skaičių Lietuvoje, gerinti jų kokybę, įtraukiant bendruomenes ir NVO. Mokyklose, universitetuose ir kolegijose įvesti Pasiruošimo tėvystei programą. Gerąją Lietuvos praktiką per Europos Parlamentą skatinti ES mastu.
Gyva Lietuva – dėmesys visai šaliai, nuo mažiausio kaimo iki didžiausio miesto (decentralizacija)
Valstybės valdymo decentralizacija ir tikroji savivalda turi tapti tikruoju prioritetu. Tiesioginiai merų rinkimai turi prasmę, jei savivaldybėms bus užtikrintas pakankamas finansinis, administracinis ir mokestinis savarankiškumas. Palaikau atskiro Sostinės įstatymo idėją, kad pagaliau būtų nutraukta priešprieša tarp Vilniaus ir visos kitos Lietuvos dėl biudžeto skirstymo, investicijų ir kt.
Stiprinti nevyriausybinio sektoriaus galimybes veikti valstybės sprendimus, teikti socialines paslaugas, įgalinti žmogų ir visuomenę. Didinti seniūnijų savarankiškumą, stiprinti bendruomenes. Didinti bendruomenių vaidmenį renkant seniūnaičius.
Verslas ir darbo vietos turi būti kuriamos ten, kur žmonės gyvena. Lietuvos regionuose yra sutvarkyti keliai, mokyklos, darželiai, nebrangūs butai, tačiau valstybės politika vis dar teikia prioritetą centralizuotoms investicijoms. Tai turi pasikeisti.
Sveiko, lietuviško maisto gamintojas, ūkininkas, gyvenantis kaime darnoje su gamta, turi stiprinti ryšius su vartotojais mieste, ir jo produkcija turi būti patraukli kainos ir kokybės prasme. Kooperacija ir bendradarbiavimas yra svarbiau nei globali konkurencija. Būtina koreguoti Lietuvos ir ES viešųjų pirkimų, importo, konkurencijos politiką tam, kad vietos rinkose būtų daugiau vietos produktų.
Turime atsisakyti perdėtų reikalavimų natūralaus maisto gamintojams: tvarkingas ūkininkas ir jo šeima, savo rankomis gaminantys natūralų maistą, yra didesnė vertybė nei nublizginti maisto cechai, kuriuose gaminamas chemizuotas maistas. Būtina ieškoti balanso tarp industrinės visuomenės laimėjimų ir gamtos bei mūsų tradicijų.
Nauja valstybės vidaus ir užsienio politikos vizija – Lietuva kaip sveikiausia, švariausia, žaliausia ES šalis, Europos kultūros centras.
Radikalūs pokyčiai švietimo ir sveikatos politikoje
Valstybės išlaidos kultūrai, mokslui ir švietimui turi būti ženkliai padidintos. Lietuva gali tapti Europos kultūros centru, turizmo traukos centru, jei kultūros puoselėjimas bus valstybės ateities vizijos centre.
Panaikinti krepšelių sistemą švietime, siekiant išsaugoti ir plėsti švietimo įstaigų tinklą Lietuvoje. Grąžinti nemokamą aukštąjį mokslą, skatinti profesinį mokymą, didinti profesinio mokymosi prestižą. Pasirengimas praktiniam gyvenimui ir darbui Lietuvoje – švietimo sistemos prioritetas.
Negaliu taikstytis, kad daugybė šeimų tapo vaistų, alkoholio, tabako pramonės ir savo žalingų įpročių įkaitais. Sveikas žmogus sutaupo valstybei ir verslui milžiniškus pinigus.
Šiuo metu sveikos gyvensenos skatinimui valstybė skiria apie 1 proc. sveikatos biudžeto išlaidų ir neketina jo ženkliau didinti. 10 proc. sveikatos biudžeto turi būti skiriama ligų profilaktikai ir prevencijai, kol pasieksime Vakarų standartą (apie 30 proc.)
Pasisakau už visišką alkoholinių gėrimų reklamos draudimą ir aktyvias žalingų įpročių mažinimo programas. Būtina drausti smulkiųjų kreditų reklamą.
Žalioji politika
Siekti, kad Europos Parlamentas ir vadovų taryba priimtų poziciją dėl klimato ir energetikos politikos po 2020 m. Šioje pozicijoje turi būti numatyti ambicingi ir nacionaliniu lygiu privalomi tikslai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, atsinaujinančios energetikos skatinimo ir energijos efektyvumo didinimo.
Būtina taisyti įvairių reformų, gamybos, prekybos ir vartojimo reguliavimą taip, kad aplinkai draugiška veikla (atliekų rūšiavimas, viešasis transportas, tausojantis vartojimas ir t. t.) būtų ekonomiškai naudingi žmogui.
Siekti, kad ES galutinai atsisakytų bet kokios paramos branduoliniams projektams Europoje, išskyrus senų jėgainių uždarymą.
Lietuva turi siekti privalomo poveikio aplinkai skalūnų dujų tyrimo, žvalgybos ir gavybos projektams Europos Sąjungoje. Būtina nutraukti dabartinėmis technologijomis ir koncesijų sąlygomis grįstus gavybos konkursus Lietuvoje. Pritariame skalūnų dujų tyrimams ir bandymams, kurie privalo būti atskirti nuo gavybos ir atliekami griežtai laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Svarstyti valstybinės skalūnų dujų įmonės steigimo klausimą.
Lietuva turi būti paskelbta laisva nuo Genetiškai modifikuotų organizmų teritorija. ES Maisto politika turi būti orientuota į griežtą GMO produktų (įskaitant gyvulinės kilmės) ženklinimą.
Inicijuoti ambicingą ES politiką dėl maisto išmetimo mažinimo. Šią politiką vykdyti saikingo vartojimo, sveiko gyvenimo būdo sklaidos priemonėmis.
Tausojantis ekonominis augimas
Kartu su geriausiais Europos ekspertais ir politikais būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti Europos ir viso pasaulio ekonominės gerovės stabilumą, gyvenimo kokybės gerėjimą, mažinant globalų išteklių ir prekių vartojimą, gamtos taršą. Pažangiausi ekonomistai kuria planus, kaip užtikrinti gerovę be nuolatinio BVP rodiklio auginimo.
Valstybės turi grįžti prie aktyvaus vaidmens ekonomikoje dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, griežtai liberalus ekonomikos modelis nekuria tiek darbo vietų, kiek reikia norint sustabdyti masinę emigraciją. Skurdo, nelygybės, socialinės gerovės rodikliai yra stabilūs ir net blogėja. Nei ES, nei Lietuvos valstybė negali apsiriboti tik verslo sąlygų gerinimu. Kita priežastis – valstybės planavimas reikalingas, kad vis daugiau plėtros projektų atsižvelgtų į socialinius, aplinkosauginius kaštus ir poreikius.
Užsienio politikos prioritetai
Stiprinti nacionalinės valstybės interesų apsaugą Europos Sąjungos institucijose bei praktinį subsidiarumo principo taikymą ES politikoje.
Tęsti demokratinėmis vertybėmis grįstą dialogą su Rytų kaimyninėmis valstybėmis bei stiprinti diplomatines pastangas ginant Lietuvos ekonominius interesus.
Remti Ukrainos demokratijos siekius ir teritorinį vientisumą. Taisyti santykius su Lenkija.
Turi būti nutraukta ūkininkų diskriminacijos politika ES dėl išmokų.
Kartu su kitomis valstybėmis Lietuva turi siekti, kad būtų peržiūrėta ES žemės rinkos politika: laisvo kapitalo judėjimo principas negali būti besąlygiškai taikomas žemės ūkio paskirties žemei.
Aktyviai ginti Lietuvos ir ES interesus derybose dėl laisvos prekybos sutarties su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nemažinti mūsų aplinkosaugos, socialinių, gyvūnų gerovės standartų dėl laisvos prekybos su JAV.
Pagerinti Lietuvos žmonių ir kaimyninių valstybių piliečių žmogiškus santykius, mažinti eiles prie ambasadų ir pasienyje. Atidaryti daugiau tarptautinių pasienio punktų su Baltarusija.
Stiprinti ryšius su Latvija ir Estija, kartu siekti nebranduolinio Baltijos regiono.